Konfliktų sprendimas poroje

Konfliktas yra signalas, kad poroje susidūrė partnerių poreikiai, nuomonės, norai. Ne visus susidūrimus reikia spręsti, tačiau jei konfliktai stiprėja ir nepriimami sprendimai, tai neigiamai veikia poros santykius. Santykius veikia ne pats susidūrimas, o nepriimtina emocijų raiška (pvz., stipriai pakeltas balsas, atsisakymas kalbėtis, ir pan.), taip pat nepakankami konfliktų sprendimo įgūdžiai (kai kiekvienas nori įrodyti savo teisumą, nesiklauso kito, neišsako aiškiai savo poreikių, kalba tik apie kito elgesį, o ne apie save, nesiūlo sprendimų ir t.t.). Kiekvienas konfliktas vystosi arba sprendimo, arba didesnio atstumo tarp partnerių link. Kada konfliktas tampa destruktyvus? Kai jo dalyviai pameta problemą, o priešiškumas pasidaro norma. Konfliktai tampa nemalonia santykių dalimi, kovos išraiška.

Konfliktas prasideda nuo dirgiklio. Dirgikliu gali būti kasdienė buitinė situacija, kaip pvz., vėlavimas į sutartą vietą arba didesnių gyvenimo pokyčių situacija, kaip pvz., į kokią mokyklą leisti vaiką.  Susidūrimo metu kyla įvairūs jausmai: pyktis, nusivylimas, liūdesys ir kt. Ir štai šiame taške partneriai pasuka arba link konflikto sprendimo, arba link didesnės sumaišties santykiuose. Kelias link sprendimo reiškia, kad kiekvienas sustoja, nurimsta, apmąsto, kas sukėlė pyktį ar kitą jausmą, randa žodžius, kuriuos nori pasakyti partneriui (geriausia naudoti „Aš“ kalbą: pvz., „Aš vertinu punktualumą, ir kai tu vėluoji, pradedu nerimauti, pykti, tad turim rasti sprendimą, kad panašios situacijos nesikartotų“). Girdėdamas tokią kalbą kitas renkasi kaip reaguoti į tai, ką išgirdo: gali sutikti, kad pavėlavo ir atsiprašyti, kartu pasiūlyti, kaip galima situaciją spręsti. Taip būtų einama link konflikto sprendimo. O gali  pradėti gintis, kad nieko blogo nepadarė arba kaltinti partnerį, kitus, kad  privertė pavėluoti. Šis kelias būtų link konflikto kurstymo ir nusivylimo santykiais skatinimo.

Kokie įgūdžiai yra reikalingi, kad konfliktus spręstume?

Reikia gebėti suvaldyti savo emocijas, kilusias susidūrimo metu, ir išreikšti jas neįžeidinėjant partnerio, išsakyti savo poreikius, klausytis ką partneris sako, gebėti atskirti savo ir partnerio poreikius, galvoti, kad abiejų poreikiai yra svarbūs ir kokie sprendimai galimi tiems poreikiams realizuoti, siūlyti, kaip spręsti situaciją.

Net jei iš karto nepavyksta rasti sprendimo, pagarbus požiūris į partnerį leidžia jaustis saugiai susidūrus dviem nuomonėms ir vėliau sugrįžti prie sprendimo paieškos.